suvinguriuoti — suvinguriúoti, suviñguriuoti vksm. Šuõ úodega, úodegą suvinguriãvo, suviñguriavo … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
suvinguriuoti — suvinguriúoti, suviñguriuoti vksm. Šuõ úodega, úodegą suvinguriãvo, suviñguriavo … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atvinguriuoti — intr. vinguriuojant artintis: Grioviai išdžiūvę, balos išsekusios, tik Eglinė, atvinguriuojanti iš miško pelkių, srauniai gurgena per kaimą V.Bub. Atsigręžęs stebėjo atvinguriuojančią sukilėlių vorą rš. vinguriuoti; atvinguriuoti; įvinguriuoti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvinguriuoti — Rtr, NdŽ, išviñguriuoti JI662, BŽ181, Rtr, KŽ 1. tr. išvingiuoti, vingiais išraityti. | refl. NdŽ, KŽ: Išsivinguriavę keliai rš. Venta po plotmą visaip išsivinguriuoja, skiriasi į šakas Žem. | prk.: Mintis išsivinguriavo sąmonėje netikėtai kaip… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvinguriuoti — intr. 1. nutolti vingiuojančiu pavidalu: Čia nuvinguriuoja Želsvos upelis rš. Jo akys nuolat krypsta į krūmokšnius, kur pasislepia per gilias sniego pusnis nuvinguriavusios rogių pravėžios rš. 2. nueiti sukinėjantis: O čia Kazytė nuvinguriavo pro … Dictionary of the Lithuanian Language
pavinguriuoti — intr., paviñguriuoti NdŽ 1. kurį laiką ar truputį pavingiuoti: Keliukas, vos pavinguriavęs tarp retų pušaičių, išnyra į patį ežero krantą rš. 2. kurį laiką ar truputį rangyti: Protingiausias už visus keturkojus padarus tik pavinguriavo uodegaite … Dictionary of the Lithuanian Language
suvingurti — suviñgurti NdŽ, suvìngurti NdŽ žr. suvinguriuoti. vingurti; išvingurti; nuvingurti; pavingurti; suvingurti … Dictionary of the Lithuanian Language
užvinguriuoti — intr. vingiuojančiu pavidalu pakilti: Kai vieškelis užvinguriavo ant kalvos, Edzinis permetė žvilgsniu apylinkę rš. vinguriuoti; atvinguriuoti; įvinguriuoti; išvinguriuoti; nuvinguriuoti; pavinguriuoti; suvinguriuoti; užvinguriuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
vinguriuoti — vinguriuoti, iuoja, iãvo intr. Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, viñguriuoti iuoja, iavo Rtr, Š, BŽ54, NdŽ, KŽ, DŽ1; L 1. būti vingiuojančio pavidalo: Tokie takeliai viñguriuo[ja] Yl. Numindytas [takas] vinguriavo pačia skardžio pakrašte J.Jabl. Tylėdami… … Dictionary of the Lithuanian Language
įvinguriuoti — intr. vinguriuojant įeiti, įsiraityti: Takas įvinguriavo į lauko keliuką J.Avyž. | refl. BŽ44,379. vinguriuoti; atvinguriuoti; įvinguriuoti; išvinguriuoti; nuvinguriuoti; pavinguriuoti; suvinguriuoti; užvinguriuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
